šonas

šónas sm. (1) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, (3) Ktv, Vn; SD17, Sut, M, L 1. MP146, R, MŽ, LL10, Vrn, Eiš, Aps, Lt dešinė ar kairė žmogaus ar gyvulio, paukščio ir pan. pusė, šalis: Pragilo šónai ligoniui begulint lovo[je] J. Mano šónai buvo pragulėta Nmč. Graužia šónus ripsas, dar tai maltáis (kasytumeis) apsisegęs Kpč. Pasku pamėlenavo ta ranka visa, pamėlenavo tas šónas Vž. Šónu nepagalė[ja]u, buvo smertinė liga Dglš. Aš miegmu an tiesiojo šóno LzŽ. Plaukti šónu, šónais NdŽ. Ans gula ant vienais šónais, reik apsisukti Štk. Per visą naktį neužmigau, varčiausi ant visų šónų Prn. Anta šóno miegčiu LKT385(Drsk). Atsigulk ant šonų N. Senas žmogus dažniau noria an šóno nugriūt (prigulti) Ps. Vartytis nuo šóno ant šóno NdŽ. Turėti, nešioti kalaviją prie šóno NdŽ. Šóne diegia, duria NdŽ. Dieglius šónas šónan kap dav[ė]! Prng. Šónan dieglys koks lenda Klt. Šóno diegimas, dūrimas, smelkimas, vėrimas NdŽ. Į šóną durti N. Nenešk tokio glėbio – dieglį įsikiši šónan Všn. Skerdžius skundėsi, kad jį labai krečia, kaulus laužo ir šoną diegia V.Krėv. Dygulys šone SD96. Iš juokų šónus skauda LKT127(Erž). Šitie net ažu šónų ėmės, kvatojos iš mano dainos Slk. Jau nebegaliu ištvert – šónai paskaudo nuo sėdėjimo Mrj. Man dvi nedėlias sopėj[o] šónas LKKIII200(Lz). In pagalį susdaviau šóną LKT403(Šč). Kol jaunas, gali mandravoti, kaip pasensi – šónų neatkelsi Pln. Ne kartą beržine šónus man apkapó[jo] LKKXIII136(Grv). Vaikas niekur nesiskiria nuo mamos – prie šóno ir prie šóno Ėr. Kaip mun gerai – vienas vaikas pry šóno, kitas pry lovos galo Lkv. Kareivis vienas už vežiką, kitas prie šónui sėdėdavo Bgs. Gausi į (per) šónus NdŽ. Rankas, rankomis į šónus susiremti NdŽ. Ji kumštelėjo, dunkstelėjo jam alkūne į šóną NdŽ. Plaka sau delnais per šónus NdŽ. Tiktai braška šónai – tei žmonių pilna [p]Skr. O žmonių viduj šonas prie šono J.Balt. Jis sėdėjo šónu į mane NdŽ. Ganiau ir aš: du arklius pati jojau, vienas prieg šóni Dg. Kiaulis prismygo šónu ir išvertė ažudarą Slk. Veršis dobilų pripampęs, net šónai užsirietę Gs. Mato – arklys perkaręs, nešertas, lyg nuvarytas nuo kojų, net šonai plasta rš. Karvė inėdė ką: tik gula, tik šónais muša Pv. Kumelė pervyta – šónais tik muša Alk. Po laukus kapstėsi kuinai su įkritusiais šonais A.Vencl. Karvė arkliui davė (dūrė) į šóną Rs. Veršiai tam žardy pusiau šónų mėšlini LKKIX159. Iš kiaulės šonų̃ taukus išlupa i padaro užtriną Vn. Muno avį papjovė [vilkas], kaimynuo antrai avie šónus nuplėšė Sd. Vanagas buvo pasdėjęs vištą, šónas išrytas Klt. Jeigu katė prausias apie šonus, tai ateis moteriškas svečias LTR(Šd). Ryto[j] aviną ritins ant šóno (pjaus) End. Dešinasai šonas E. Kairysai šonas E. Ir duok ranką tavo ir indėk ją šonana mano VlnE139. Jog visų galvos plikos ir visų šonai (pečiai) apdilę buvo BBEz29,18. Po tam viens iš žalnierių šoną jam pradūrė PK162. Kreivink kaklą sūnaus tavo jaunybėje jo ir kalk šónus jo, kolei mažas yra DP65. Stovėkit tada perjuosę šonus savo tiesa Ch¹PvE6,14. Šono kaulas SD¹214, SD447. Pas šoną esąs SD256. Išduos man žirgelį juodbėrėlį ir aštrų kardelį, ir aštrų kardelį prie šoneliaus LTR(Ob). Prigul' prigul', mano miela, prie mano šoneliui LTR(Dkšt). Šonelis SD17, Sut, N. An šonùko nuvirtęs gulėjo vaikas Vv. ^ Nedoras kaimynas kaip spalis akyj, kaip dieglys šone, kaip kelmas ant kelio, kaip pašinas kojoj prš. Kad tu darbuitai šónais (susirgtum diegliais)! Arm. Neplaksi dalgės, atplaksi šónais Dkš. Tai priėdęs arklys, už uodegos šonų neregėt (iron.) LTR(Lp). Kiba tau per šónus traukia, kad an karto tiek išgeri Pv. Kiba jumi per šónus eina (apie daug valgančius) Iš. Išsijuokė [vaikai] užvakar visais šónais, ką aš nesustvarkius Drsk. Ans didelis migšas – miegta, iki šonai neprakiūra Kltn. O šoną užgulant išlenda iškada (ir miegant gali kas bloga atsitikti) B205, B. Ir šoną užgulant iškada gal tropytis MŽ. Raudonu šoneliu panytė, uodegoj skylytė (kriaušė) LTR(An). Kiaulaitė pro šoną bezda (niekojant pelai byra) Ad. Sena boba pro šónus bezda (pirtis) Yl. Dimnas bernas – šone bamba (skilandis) Dkš. Kas guli be šonų? (akmuo) LTR(Sln). Ožys aplei šonus braižos (drabužių šepetys) LTR(Vdk). Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta (durys) Slk, Jnš. Šónas šala, šónas šilsta, galva džiūna, kojos pūna Pln. 2. PolŽ74, GTŽ viena daikto pusių, šalis: Katras šónas gerklės tau sopa? Žž. Apkūlei [pėdą], tada kitą šóną apivertei Rš. Ant kito šóno patrauki ir vėl velėji Srj. Obuolių raudoni šónai, raudoni Dg. Da tik vienas [spalgenų] šónas kiek paraudęs, o jau nėr Vlk. Yra pusiau geltonas vienas [ėglio] šónas, tai tus lūžta Kpč. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ar dar nepjautais šonais J.Balt. Pūčka šone – tai gaidys, tai žąsinas Alv. In abie šónų ažuėmė plaučius, nieko jau nebus Klt. Liuktai iš šónų: kai kūrena, tai gerai traukia Krm. Pūnelė an [kiaušinio] šóno – vištaitė Rod. ^ Apskritas kamuoliukas, raudonas šoneliukas (obuolys) Jrg(Zr, Trgn). ║ ko nors kraštas: Laivo šónas NdŽ. Uolos šónas NdŽ. Duobių šónai su miško medžiaga tapė išdėti Plšk. Rogių kelias, tiesa, dar kietas, bet kalnelių šonai ir atšlaitės į saulę jau juoduoja be sniego V.Myk-Put. ^ Kalno šone dvi žvakės šviečia (akys) LTR(Sml). ║ DūnŽ šoninė dalis, pusė: Lova iš lentų tėtės paties susikalta: šónai žemiau, dugne lentos Plv. Nelygiagretės kraštinės vadinasi trapecijos šonai rš. Piramidės šono aukštinė Z.Žem. Vieni šaukšto šónu, kiti galu srebia Grž. Par šóną gerklės ir supili vaistus [veršiukui] Kvr. Nieko n'ėdė – su šaukštu pyliau pro šóną snukio Jrb. Žagrė medinė padaryta, du geležiniai noragai indėta, ė tada palyčia iš šóno intaisyta, kad verstų žemę vienan šónan LKT353(Str). Susidūrė mašynos, ka čia devė, dūrė kita kitai į šóną Lk. Staklės turia du šónus (šlaunis) Pgr. Stovų šonus suveria an pagalio LzŽ. Langų ji (bažnyčia) turėjo abiem šonais po tris LTII410. Pasisiūdinau į šónus įgnybtą nažutką Vkš. Kalvio batai ilgais aulais, šóne su diržu susegami Vkš. Tei stora buvau, neišsitekau: šónus marškinių turėjau perplėšt [p]PnmŽ. Kiaura rūra i šónas kiauras – ką čia žmones jukini! Mžš. | Paskiau lietuviškas šónas (dvikalbių lietuviškų ir vokiškų knygų) prapuolė (imta mokyti tik vokiškai) Rsn. Vėjas guldė laivę šonu, todėl nutarėm plaukti į tą pusę, kur nešė bangos J.Balč. Nučiaužė važelis šónu NdŽ. ║ Aps kokio plono daikto viena pusė: Katras gerasai šónas? Sdk. Anas šónas [marškos] gražesnis Aln. Tai vienas šónas [drobės] lieka teip baltas, kad kaip sniegas Trgn. Apvert' lentą ant kito šóno LzŽ. Skaitmeninis pinigo šónas BŽ497. Vienas lapo šónas sidabrinis, kitas žalias Gdr. Vienas [sidabražolės] šónas žalias, o kitas žiba, balsvas šónas Kpč. ║ (daikto) kraštas, pakraštys: Skepatos šónai juodi, o viršugalvis ružavas Pv. Šitą [rėžių] šóną darbujam, kitur ne Drsk. Sklypas buvo apsėtas dobilais, da pasipjoviau nuo šóno Ob. Šoniukè vagos bulbas reikė[jo] sodint Dglš. Nuo šito šóno ravėt pradėkim Skp. Du hektarus pridėjo prie šóno Škt. Dangus iš vieno šono pradėjo tartum kiek šviesėti J.Balč. Va kokis [dangaus] šónas juodas! Švnč. ║ junginyje su prielinksniais į, ant reiškia nesimetrinę kieno nors padėtį: Kepurė an šóno – kap kiaulių kupčiaus Plv. Jo tamsūs į šoną sušukuoti plaukai, truputį nusvirę, dengė dešinį kaktos kraštą V.Myk-Put. 3. vieta greta ko nors, pašonė: Ma[no] žmogus ejo iš vieno šono, o tas susiedas iš kito Eiš. Sūnus pas tėvo šóną atsigulė (viename kape) Dg. Mama viena prie šóno Bsg. Nežino marti, iš katro šóno stotis [norėdama įtikti] Drsk. Sodino svetelius už stalo, o mane jaunutę prie šonui LLDII613(Ck). Antra nutūpė pagal šonelio – tai joj jauna sesulė TŽI214(Mrc). Aš iš šoniùko momos bėgu Dglš. Svotuliai ant suolo, pajaunėliai už suolo, savo mielą draugelę prie šono LLDII261(Dkšt). Katras akėčiose pakinkytas – tam tik miltų sauja, šiaudeliai i botagas iš šóno; ka reikia, tam arkliui ilgųjų avižų užpilia (sukerta botagu) Rd. | prk.: Kai kada ir po tėvų šónu visaip pasidaro Skr. ║ Gdr, Ktv, Eiš, Žvr vieta, esanti į vieną ar kitą pusę nuo vidurio: Šitam šóne geležinkelio bulbos geresnės Dglš. Plentu rogių kelias geras, tik šónuose užpustytas Dl. Keliu nėr kelio, tai šónais i važiuoja Klt. Važiuoja ana sau keliu, ė šonais kelio upė teka BsPII228-229. Po šešis metrus ilgio būdavo tinklai į šónus Krž. Negaliu antaikyt be akinių, šónan praeina [adata] Žl. Žmonys važiuoja keliu, ir ji (kumelė) iš šóno per ledą tokį [bėga] Grv. Seniau vienam šone mergaitės, kitam šone berniukai – ir kad traukia, tai net laukai skamba LTR(Grv). Jūs salės šonūsè sėdėjot Vn. Vienam šóne šieną krauna, kitan – grūdus LKT284(Šr). Vienam [klojimo] šóne mūsų pašaras sudėta, kitam – žento Klt. Tuos žirnius nuo pado šonúosna sustūmė Prng. I šónūse buvo peludės tokios, kur pelai susipildavo ten Tl. Karvės po vienám šóni stovėjo ir po kitám, vidury tiltas išgrįstas Kls. Čia du akmenai yra iš vieno šóno kelio ir iš kito Dūkštosnan važiuojant Ker. Vienan šóne kiemo (kaimo) ir kitan šóne [laukas] GrvT117. Pėsčioms einantieji tur vis dešinuoju tilto šonu eiti BzF184(Prk). Abu gatvės šónai NdŽ. Šoniùkais šoniùkais einu, i neslidu Klt. ║ (upės, ežero, jūros ir pan.) krantas: Iš Rygos norėčiau 2–3 dienoms nuvažiuoti Latgalon pas vietos lietuvius, gyvenančius dešiniajame Dauguvos šone Krosluvos parapijoje K.Būg. Šonais tos upės buvo primėtyta daugybė kaulų LTR(Ut). Jis gyvena prie upei, iš ano šóno Neries LKT289(Ker). Vienas upės šónas apaugęs, o kitas ne Btrm. Vieni vienan šóne, kiti kitan šóne [upės] stovėjo Kpč. Pirma tam šóne [upės] ganė karves, dabar šitam Klt. Kitan šónan upės reikia parskelt Glv. Svarbiausios skalvių pilys buvo pietiniame Nemuno šone rš. Toli, bene antrame marių šone, matyti praplaukiant didesnis laivas I.Simon. ^ Vienam šone marių kamanos blizga, kitam šone – kumelys žvengia (griaustinis) LTR(Antz). 4. vieta ar erdvė, esanti tolėliau nuo ko nors, nuošalė: Vokyčiai pradėjo šónais pulti Trg. Šónais ejo frontas Žln. Per Miežioneliais visais nejom, tik šónu – šuntakys itokis yra Str. Šitas debesys lyg nori eit šonu, pas mus mažum ir nelis Smn. Šónais griaudžia griaudžia Bgs. Šónais dvi dienas lijo Slm. Vienas eina iš ažupakalio tribradžio, ė dujeinos šitei va eina iš šónų Aps. Ir iš vieno šóno bažnyčia, ir iš kito šóno bažnyčia Vrn. Važiuojant in Nočią Dubičiai liekti šóne Vrn. Prie katilui šóne padėta raktai Ktk. Motė kaipo vyno medis vaisinga šonūsu ūkio labai apveizdinga Mž424. | prk.: Jau man visos giesmės šóne (pamirštos) Vlk. Sarmata šóne, kai reikia [ko] Nč. Jau tada lenkai buvo šóne (nušalinti) Vs. Apsiaut jei nori, reik storotis kur šóne (ieškoti papildomų pajamų) Klt. ║ pakraštys, tolimesnė vieta: Mieste sausa, o šónuose (kaime) padą galì atplėšt (purvynas) Vrn. Visuos šónuos lyja Dkšt. Šónais buvo lietaus Rm. Šónu nuejo debesiokas geras Strn. Sako, šónuos gal ir palyja Kvr. Debesiavo šónais, i mum keli lašeliai teko Mžš. Debesys anuoj šónu gula ir nelyja Pv. 5. Pns, Skdt, Plng kuri nors pusė, kryptis: Eik ant šio šóno K. Tik tan šónan šavo i ažušavo kiškį Aps. Einu povaliai ir dairaus in šónus Srj. Ir bėga tiesiai, šónan neskreipia Dsm. Iš to šóno vėjas, tai baisiai šalta Klt. Bus šónan vėjas, tai nieko, tep nebus sunku važiuot [dviračiu] Nmč. Saulė teka šitan šónan, o leidžias šitan šónan Pls. Tan šónan nuej[o], kur saulė teka Nmč. Mūs pirkia buvo anam šóne Eiš. Girdžiu, kad vienam šone kulkosvaidis terškia Mrs. Sodas aptvertas eglėm po kairiu šónu Klt. Puolimas, kirtis iš šóno NdŽ. Atsigula an žemės ir klausosi, kurian šóne loja šunys Lz. Išeini – visais šónais dainavimas, griežimas Antr. An visus šonus (visiems) reikia duot Ėr. Mykolas per visais šónais važinė[jo] [prieš vestuves] Dglš. Ta boba metės nuo mūsų į šóną Jnš. Paslydo, nelygi vieta, paspėjo pašokt da į šóną Sdb. Polinkis eiti, virsti į šóną MedŽ296. Davė vilkas man kelią – prasimetė šónan Dgč. Pirmiau ančiuko kojutės krypo į šóną Jrb. Žagrė verčia vienan šónan žemę Brsl. Atasija, kad neitų šónan ratai Dgp. Šitan šónan [rugiai] guli, nu tai iš šito šóno ir pjauna Pb. Žemė išmirkus, šaknys supas, biškį stipresnis vėjas – i gulia [alksnis] ant šóno Erž. Tas tvartas jau gula an šóno Pžrl. Patrauk tas savo letenas į šóną Akm. Vyrai pažįsta, katras [kiaušinis] eina šónan [paridentas], o katras stačiai eina Pb. Jau nu ryto aną į šónus mėto (girtas) Krš. Į šóną virsti, pasvirti BŽ266. Išardė [namą], išvežiojo šónuosna Vrn. Katrin šónan buvot uogaut? Drsk. Ką šitan šónan buvo [obelis], tai vėjas nulaužė Kpč. I vė iš to šóno kelias debesiai Klt. Kūčių vakare reikia pasiklausyt, katram šóne šunes – iš to šóno atvažiuos piršliai (flk.) Slk. Jei Dievo karvytė skrenda šonan, bus vėjo MTtV31(Sur). In Varniškės [stotelės] išlipt, pusė kilometro pasejėt šonẽlin Str. | prk.: Senas nuvapsi į šóną (nušneka) Pžrl. Jaučiu nelaimę, tik nežinau, iš katro šóno Mrk. ^ Ką pykties, vely šónan pasisukt Sdk. Nuog jo šónan eina (vengia, nemėgsta) bobos Drsk. Kai reik sumokėt, tai į šónus dairosi, pinigų neturia Skr. Tą mėšlą (vyrą) varyk šónan, o pati viena gyvenk Upt. Gink Dieve, jau ana kapeikos šónan nepaleis darmai Skdt. Dieve lenk šónan girtuoklius! Ad. Jeigu šónan kur (svetimoteriausi), tai teip ir žinok! Klt. Nuo Grabnyčių pavaža ant šono Plm. Tokią pamatęs, savo Oną mesk į šoną LTsV140(Šd). Bėda par visus šónus (iš visų pusių) Švnč. Nežino marti, iš katro šóno stotis (kaip įtikti) Drsk. Šešios akys, dešimts kojų, šešios ausys – vienan šonan žiūri (artojas aria) Vrn. ║ viena iš keturių pasaulio pusių: Kadai grįžo rytų šónan saulė nenusėdus? A.Baran. Vis parnakt šviesu vakarų šóne BM432. Vėjas buvo nuo pietų – iš šilto šóno Švnč. Kap iš šiltojo šóno ažgriaudžia – šilti metai, kap iš šaltojo – tai šalti Grv. 6. DŽ, Krš, Vvs, Alv, Dbg, Mlt, Antz, Rš, Brsl, Pst šalis, kraštas, vietovė, teritorija: Kas anam šóne girdėt? Vžns. Mūsiškiai važiuodavo tan šónan, veždavos audeklų – an mėsos, an grūdų mainydavo Švnč. Tę šóne žmonės negeri buvo Vrn. Iš svetimo šóno atvažiavo Dg. Čia, šitam šóne, tai vienasėdžiai Pb. Nemisliau, kad savo šónas užvyst teks Dglš. Tę (Vilniuje) iš mūs šóno daug vyrų yra LzŽ. Labai daug buvo [darbininkų] nuo Molėtų, čia nuo visų te šónų Pb. Mūs šónas laikė už lietuvius kap galėdami Žln. Važiuosim savo šónan Kb. Vaikai išvažinėja visais šónais Kb. Aš per šónais važinė[ja]u darban Dglš. Jaunas būdamas, visus šónus skersai išilgai išvažinėjo Trgn. Pasitaikė būti tos tarmės šone Vaižg. Reikė[jo] tau šónuos būt, neit namo Ktk. Kitame šóne ir dabar trūksta duonos Up. O jūsip šónip moža daugest būsta (daugiau gyvena žmonių)? LKKXI165(Zt). Ypačiai pietų šone gyvenantiejie lietuvininkai nei vėlių, nei jų vardo nelabai pažįsta BsVXI. Nu, ir paukščiai visi skrenda tuo taku šiltuosan šónuosan LKKXIII140(Grv). Skrenda gulbelė iš šiltų šonẽlių (d.) Švnč. Ir atlėkė gegutėlė iš Lietuvos šono LTR(Lp). Kituos šonuos nedygsta linai Zr. ^ Kur šónas biednesnis, te giria tamsesnė Tvr. 7. NdŽ žmogus ar jų grupė, kuo nors priešinga kitam žmogui ar grupei: Nemaniau, kad jis palaikys mano šóną, rods, ne tam žmogus Srv. Vieno šiaudo nebekels an mūso šóno (visiškai nieko nedarys dėl mūsų) JnšM. ^ I tam šonui geras, i tam (apie pataikaujantį žmogų) Rmš. ║ Jz vieno iš sutuoktinių giminė, pusė: Tris dienas veseliojam vienam šóne, tris dienas – kitam šóne Ds. Pas mumi veselija būna po abejais šónais Kš. Jos šóno visi pamergiai Klt. Vyro šónan važiuoja kitoj dienoj [vestuvių] LKT332(Antr). Kraitį veždavo iš jaunojo šóno parinkti žmonės – kraičvežiai Bgs. ^ Mūsų šono svotai visi bagoti LMD(Vdn). Ano šono pajaunių ilgos kojos kaip velnių LTR(Ut). 8. KŽ šonkaulis: Dievas ėmė žmogaus šoną CII312. Dievas padarė moterišką ižg šono vyro bemiegančio DP502. 9. atžvilgis, požiūris: Dabar iš vieno šóno tai ir gražiau, ir geriau [gyvent], ale seniau linksmesni žmonės buvo Dg. Kitu šónu aš juos gerbiu, jie toki paprasti Dkš. An vieno šóno – vyras gerai, an kito šóno – kam to vyro reikia Drsk.

◊ ant kìto šóno ver̃stis persigalvoti, kitaip daryti, elgtis: Apsisvarstė, ver̃tės ant kito šóno, išvažiavo į miestą Rdn.

ant šóno

1. visiškai tuščias, išvalgytas: Aš barščių dubenį ant šono – ir sotus rš. Varinis ant šóno Lkv.

2. girtas: Pagalum jau an šóno Krš.

ant šóno nueĩti užsimiršti: Nuė̃jo ant šóno mįslė, užmiršau Upt.

ant víeno šóno nueĩti (nusivarýti) išeiti niekais, nusigyventi: Neženytau [dukters], ale bijaus, kad nenueĩt an víeno šóno (vaiko neįgautų, nepasileistų) Drsk. Buvom nusivãrę ant víeno šóno Grg.

ant visų̃ šónų

1. Krok smarkiai (išbarė, išdirbo): Iškoneveikė an visų̃ šónų ir paleido Sn.

2. visiškai, labai (kvailas): Jau ka durna buvau tai an visų̃ šónų Vlk.

díeglį išsistùmti iš šóno atsikratyti rūpesčių: Išsistùmk díeglį iš šóno, tada gẽra uždabosi Vlk.

į šóną eĩti būti eikvojamam: Tas viskas ma[n] ė̃jo į šóną Smln. Visur eĩna šonañ – visur vagystės Vvs.

į šóną nueĩti užsimiršti: Jau tiek metų – nueĩna visa šónan Užp.

į šóną paléisti slapta, neteisėtai parduoti: Šónan paléisdavo žuvį Lb.

iš po šóno slaptai (ką daryti): Anys iš po šóno tą krūminę padaro Lb.

iš šóno; iš šónų

1. iš šalies, iš pašalio: Neklausyk, ką kas iš šónų sako Prn. Kai žiūrì iš šóno, tai atrodo labai gera gyvent Dgl. Sargybą nepastatysi prie mergos, o iš šóno nematai Vlkv. Teip išlojojo, kad ir iš šóno klausyt negražu Trgn. Lyg ir ne šeimininkė čionai būtų, tik iš šono pritapusi, samdinė kaip ir buvusi J.Balt. Kalbėti taip, kaip kalba paprasti žmonės, kurių kalba nepaveikta iš šono, – to laikėsi pats J.Balčikonis, to jis uoliai mokė ir kitus KlK48,7. Ažprašau iš šóno kitą [žmogų], pašienauna Klt.

2. papildomai (gauti, uždirbti): Gerai, kai ir iš šóno pinigo gauni Mrj. Uždirba iš šóno Ds. Kam ir iš šóno pasiūdavau Lb. O rublis koks iš šóno prieina – gerai Dkk.

meškõs šónai toks miško augalas: Eisim medžian, prisirinkdysim meškõs šónų, tai gerai karvės ėda LKKXIII140(Grv).

per šóną

1. papildomai (uždirbti, gauti): Per šóną dar gauna į kišenę Jz.

2. nelegaliai, per pažintį: Pažįsti [pardavėją] ir per šóną [deficito] galì gaut Drsk.

per šónais (šonaĩs GrvT46) barstýti mėtyti (pinigus), eikvoti.

per šóną dúoti visą išvalgyti: Kad dãvė barščiam per šóną Vkš.

per šóną (per šónus) eĩti ne pagal paskirtį, nelegaliai, neteisėtai eikvotis: Eĩna valdžios pinigai par šónus Dbk. Viskas eĩna per šóną, šónus NdŽ.

per šónus išeĩti neduoti naudos: Tau per šónus išeĩs svetimas geras Mrj.

po šónu; po šónais

1. netoli, šalia: Jie gyvena visai po šónu Alk. Po šónu mišką pardavinėjo Srv. Čia ežerą turim po šónu, tai tę (į Vištytį) nuvažiuojam Plv. Čia vanduo po šónais, malkos po šónais – čia labai smagi vieta Skr.

prie šóno arti, greta: Ir miškas prie šono: grybų, uogų nors maišais nešk sp. Jau dabar nėra danguj Dievo – mama viena prie šóno Bsg.

pro šóną iš šalies, papildomai (uždirbti, gauti): Kur užsiduodu pro šóną, te mano Žl.

pro šóną eĩti NdŽ neteisėtai eikvotis: Daug [miltų] eĩna pro šóną Jnš.

pro šónus lį̃sti

1. įkyrėti: Tos ašaros pro šonus man jau lenda B.Sruog.

2. daug turėti ko: Kiti sako, kad jai pro šonus imą pinigai lįsti rš.

pro šóną pramùšti Krkn pragerti, išeikvoti.

šónus pačiupinė́ti (apdáilinti, išbarabãnyti Brs, išdìrbti NdŽ) prilupti, apmušti: Pačiupinė́s tau vaikiai šónus! Krš. Apdáilink anam gerai šónus! Krp.

šónus įdúoti būti sumuštam: Vaikai, liaukiatės, įdúosiat šónus! KlvrŽ.

šónais nueĩti užsimiršti: Jau daug metų man, dėl to ir nueĩna viskas šónais Užp.

šónus atė́sti prilupti: Būt mama šónus atė́dus kada Šlvn.

šónus atkim̃šti (atkùlti) atsivalgyti ko: Šiemet agurkų atkimšaũ šónus Lzd. Mes jau nūnai atkū́lėm šónus obuoliais Knv.

šónais léisti labai juoktis: Nors tu imk ir šónais léisk iš jo šnekos Alv.

šónus nukùlti (nuléisti) NdŽ prilupti: Tylėk, ba kai nuléisiu šónus, tai nė neprisiglausi! Ds.

šónus lýginti mušti: Lygino man šonus šermukšnine lazdele, genėjo blauzdas vis gero norėdamas rš.

šónus apsìmušant su apetitu, godžiai: Nusipirkau pyrago, ėsu šónus apsìmušdamas Krš.

šónais plàkti daug vaikščioti: Va, trečia diena plaku šonais po visokias įstaigas, paskolą noriu paimti A.Vencl.

šónus išskaláuti (skal̃bti Vlkv, apskal̃bti, išskal̃bti, nuskal̃bti, sutaisýti NdŽ, skam̃binti, iššùtinti, atvanóti NdŽ) apmušti, išperti, prilupti: Palauk, išskaláusiu aš tau šónus! Krkn. Ik Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šónus skal̃bti pradėjo K.Donel. Paėmęs lazdą, gerai jis tau šónus apskal̃bs Jnšk. Šónus išskal̃bti tokiam velniuo par mažai! Šv. Iššùtins tau mama šónus Vkš. Kad aš tau nuskal̃bsiu šónus su vytine, tai žinosi! Sb. Jis nuolat skam̃bina pačiai šónus Ėr.

šónas šónu labai, visur ir visaip (puošti): Gražina kambarį šónas šónu Ms.

šónais váikščioti draugauti: Abu su teisėju šónais váikščioja, o da nori, kad ką jam teist Kp.

úodegą sùkti į šóną vengti (darbo): Prie darbo vis úodegą šónan sùka, prie stalo pirmas Glv.

víenas šónas tóks, kìtas – kitóks sakoma apie veidmainį: Ji labai velnių priėdus buvo: víenas šónas tóks, kìtas – kitóks Sk.